Vejos priežiūra susideda iš šių darbų: jos pjovimo, tręšimo, laistymo, piktžolių, ligų ir kenkėjų naikinimo, velėnos aeravimo,  vejos šukavimo. Nuo pastarųjų darbų priklauso jūsų vejos grožis ir ilgaamžiškumas.

Vejos pjovimas. Ją galima pjauti dalgiu, mechaninėmis, elektrinėmis, benzininėmis žoliapjovėmis, trimeriais, sunkiai prieinamose vietose veją  galima karpyti žirklėmis. Svarbu yra nesuvėlinti pirmojo pjovimo po pasėjimo. Pjaunama, kai vejų žolė išauga iki 3 lapelių (apie 6-8 cm). Labai svarbu, kad pjaunamo įrenginio būtų  aštrūs peiliai, kad žemė nebūtų labai šlapia. Dar geriau, jeigu turite galimybę pirmą kartą veją nupjauti dalgiu. Vėliau vejos pjaunamos priklausomai nuo pasėtų žolių rūšies. Pjaunamos rotacinėmis vejapjovėmis tada, kai žolė jau įsitvirtina ir pasiekia 10 cm aukštį. Vėliau vejos pjovimo aukštis dar priklauso ir nuo jos tipo (sportinė, buitinė), naudojimo intensyvumo, žolyno mišinio, metų laiko ir oro sąlygų. Pavyzdžiui – futbolo aikštėje veja pjaunama 3-4 cm aukščiu, dekoratyvi (kitaip dar parterinė) veja pjaunama 2-3,5 cm aukščiu, o parko veja pjaunama 5-6 cm aukščiu. Pavasarį dekoratyvinės vejos paprastai pjaunamos kas 5-6 dienas, vasarą – kas savaitę. Buitinės vejos pjaunamos kas dvi savaites, o parkų vejos – kas mėnesį.

Vejos tręšimas. Maisto medžiagų trūkumas dirvožemyje sustiprina kitų neigiamų aplinkos faktorių įtaką žolynui. Vejai svarbiausi makroelementai yra azotas, fosforas ir kalis. Azotas (N) suteikia žolynui ryškią žalią spalvą. Tačiau netolygiai išbėrus šias trąšas, žolynas tampa margas, nevienodai atželia nupjovus. Tad jeigu nesate įgudęs tręšti rankomis – geriau naudokite trąšų barstytuvą. Fosforas (P) gerina žolių šaknų augimą, didiną atsparumą šalčiui. Kaliu (K) patręštos vejos geriau pakenčia pavėsį, spartina vejos sužaliavimą. Šiais laikais yra didelis pasirinkimas kompleksinių NPK vejos trąšų. Dažniausiai kompeksinės trąšos ir yra naudojamos vejos tręšimui. Tačiau konkrečios trąšų sudėtys, tręšimo normos ir tręšimo laikas parenkami pagal vejos tipą, grunto sudėtį, laistymo ir pjovimo dažnumą.

Vejos laistymas. Reikalingas tada, kai trūksta natūralių kritulių. Veją geriau lieti rečiau, bet gausiau, negu dažnai, bet po truputį. Veja laikoma palaistyta, kai dirvos viršutinis sluoksnis  sudrėksta ne mažiau, kaip 10 cm. Kai norite ją papildomai palieti, reikia į 1 kv.m lieti apie 10 l vandens. Vasaros metu (kai dažniausiai yra drėgmės trūkumas) neliekite vejos dienos metu. Tam tinkamiausias laikas yra ankstus rytas (iki 8 val.) arba vėlokas vakaras (po 21 val.), kada oro temperatūra ne tokia aukšta (vanduo nebus išgarintas dienos metu).

Vejos piktžolės. Jos yra nepageidaujamos vejoje, nes gadina bendrą vejos vaizdą, stelbia vejų žoles, stabdo jų augimą. Piktžolėmis laikomos paprastosios kiaulpienės, dirviniai asiūkliai, daugiametės saulutės, plačialapiai gysločiai, baltieji dobilai ir pan. Ypač piktžolių prevenciją reikia vykdyti parterinėse, sportinėse ir kitose gerai prižiūrimose vejose. Dažniausi kovos būdai su jomis yra mechaninis (ravėjimas) arba cheminis (naudojant herbicidus). Herbicidus rinktis reikėtų pagal tai, kokių piktžolių jūsų vejoje yra daugiausiai, nes vieni herbicidai geriau naikina saulutes, kiti – kiaulpienes ir pan. Piktžolių atsiradimo priežastis gali būti ir silpna vejos šaknų sistema (reta veja). Jeigu norite sužinoti daugiau, kuo ir kaip kovoti su piktžolėmis vejoje, skaitykite apie tai kitame mūsų straipsnelyje.

Antroje šio straipsnio dalyje skaitykite apie likusius vejos priežiūros darbus, ligas ir kenkėjus.