Praeitame vejų priežiūros straipsnio dalyje buvo aptarti šie priežiūros  darbai: jos pjovimas, tręšimas, laistymas, piktžolių naikinimas. Šioje dalyje aptarsime likusią darbų dalį, tai yra: ligų ir kenkėjų naikinimas, velėnos aeravimas,  vejos šukavimas. Kaip jau minėta, nuo šių darbų priklauso jūsų vejos grožis ir jos ilgaamžiškumas.

Vejos ligos. Dažniausiai pasitaikanti ir daugiausiai pakenkianti liga – fuzariozė (kitaip – snieginis pelėsis). Ji gali atsirasti pavasarį tada, kai žiemą užsninga ant nesušalusios žemės. Kitos vejos grybinės ligos: lapų dėmėtligė, miltligė, rūdys. Dėmėtligė gali atsirasti intensyviai mindžiojamose, per žemai pjaunamose, užmirkusiuose vejose su storu veltinio sluoksniu. Miltligė vejose gali plisti tada, kai oras būna drėgnas ir vėsus, kai dirva yra užmirkusi. Rūdžių atsiradimą skatina sausi ir karšti orai, maisto medžiagų trūkumas. Atsparumą ligoms didina subalansuotas tręšimas, tinkamo vejos pjovimo aukščio parinkimas ir jo laikymasis, taip pat reguliarus vejos pjovimas. Jeigu nutiko taip, kad jūsų vejoje pasireiškė vienos iš ligų požymiai, reikėtų ją atpažinti ir, kaip kovos būdą pasirinkti fungicidą. Kokį ir kaip juo purkšti, išsiaiškinti padės prekių pardavimo konsultantai arba vejų priežiūros specialistai.

Vejos kenkėjai. Kenkėjais laikomi kurmiai, ilgakojo uodo, grambuolių, kurkliai, sliekai, skruzdėlės, pelės ir pan. Daugiausia problemų sukelia kurmiai. Kurmius galima bandyti naikinti patiems (yra daug tam skirtų priemonių) arba kreiptis į tuo užsiimančias firmas. Lervos laikomos kenkėjais, nes nugraužia jaunų žolių krūmijimosi bamblį ir šaknis. Vabzdžių lervos naikinamos lindano preparatais. Uodo lervos naikinamos insekticidais.

Vejos aeravimas (kitaip dar vadinamas vejų vėdinimu) reikalingas intensyviai mindžiojamose vejose, kurių dirvožemis labai sutankėjęs, blogos struktūros. Tokiame dirvožemyje vejų žolių šaknims trūksta deguonies, jos silpsta ir lėtai atsinaujina. Po aeravimo į dirvą lengviau patenka vanduo ir oras, gerėja dirvos struktūra, mažėja jos tankumas. Aeruojant specialiais aparatais, padaromos 6-12 cm gylio skylutės, kurios ir duoda laukiamą efektą. Priklausomai nuo vejos būklės ir mindžiojimo intensyvumo, aeruojama kas vieneri, dveji metai.

Vejos šukavimas. Reikalingas panaikinti susidariusį veltinį. Jeigu veltinis didesnis nei 2 cm, jis jau laikomas storu ir reikia jį pašalinti. Kai yra storas veltinio sluoksnis, dėl drėgmės sulaikymo, žolyno viršutinė dalis yra drėgna, o apatinė - sausa. Jis yra kenksmingas, nes pradeda blogai augti žolių šaknys, vejoje pradeda trūkti deguonies, joje greičiau dauginasi ligų sukėlėjai, samanos. Šukuoti galima ankstų pavasarį metaliniais skėtiniais šluoteliniais grėbliais arba benzininėmis šukavimo mašinėlėmis (priklausomai nuo vejos ploto).